• 103qo

    Wechat

  • 117kq

    Mikroblogas

Įgalinantis gyvenimus, gydantis protus, rūpestingas visada

Leave Your Message
Depresija nėra „nepagydoma liga“, – primena Noulai medicinos ekspertai

Naujienos

Naujienų kategorijos
    Teminės naujienos

    Depresija nėra „nepagydoma liga“, – primena Noulai medicinos ekspertai

    2024-04-07

    ADSVB (1).jpg

    Kai Leslie Cheung buvo diagnozuota depresija, jis kartą pasakė savo seseriai: "Kaip aš galėjau būti depresija? Turiu tiek daug žmonių, kurie mane myli, ir aš esu tokia laiminga. Aš nepripažįstu depresijos." Prieš savižudybę jis klausė: „Aš niekada gyvenime nepadariau nieko blogo, kodėl taip yra?


    Pastarosiomis dienomis dainininkės Coco Lee šeima socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Coco Lee kelerius metus kenčia nuo depresijos. Po ilgos kovos su liga jos būklė sparčiai prastėjo ir ji mirė namuose liepos 2 d., o mirė liepos 5 d. Ši žinia nuliūdino daugelį internautų ir šokiravo kitus. Kodėl toks linksmas ir optimistiškas Coco Lee taip pat kenčia nuo depresijos?


    Dauguma žmonių turi stereotipų apie depresiją, manydami, kad sergantieji yra niūrūs ir nesidomi gyvenimu, o linksmi, besišypsantys asmenys negali sirgti depresija. Tiesą sakant, depresija turi savo diagnostikos kriterijus ir savo atsiradimo bei vystymosi modelius. Ne kiekvienas depresija sergantis žmogus demonstruos pesimistinę būseną, todėl nedera vertinti remiantis vien išorine žmogaus asmenybe. Kai kurie depresija sergantys asmenys turi tai, kas šnekamojoje kalboje vadinama „šypsosi depresija“. Tai yra tada, kai kas nors slepia savo slegiančius jausmus už besišypsančio fasado, todėl kiti tiki, kad yra laimingi. Dėl to sunku nustatyti depresijos simptomus. Tokiems asmenims gali būti sunku laiku gauti pagalbą iš kitų, todėl jie gali tapti izoliuoti ir jaustis nepalaikomi.


    Pastaraisiais metais tobulėjant psichikos sveikatos ugdymui, žmonėms nebėra svetimas terminas „depresija“. Tačiau „depresija“ kaip liga nesulaukė deramo dėmesio ir supratimo. Daugeliui žmonių tai vis dar sunku suvokti ir priimti. Internete pasitaiko net pasityčiojimo ir netinkamo termino vartojimo atvejų.


    Kaip atpažinti depresiją?


    „Depresija“ yra dažnas psichologinis sutrikimas, kuriam būdingas nuolatinis liūdesio jausmas, susidomėjimo ar motyvacijos praradimas anksčiau patikusia veikla, žema savigarba ir neigiamos mintys ar elgesys.


    Pagrindinės depresijos priežastys yra motyvacijos ir malonumo stoka. Tai tarsi traukinys, kuris netenka kuro ir galios, todėl pacientai negali išlaikyti ankstesnio gyvenimo būdo. Sunkiais atvejais pacientų gyvenimas sustingsta. Jie ne tik praranda gebėjimą atlikti pažangias socialines ir darbo funkcijas, bet ir susiduria su pagrindinių fiziologinių funkcijų, tokių kaip valgymas ir miegas, problemų. Jiems netgi gali pasireikšti psichikos sutrikimų ir kilti minčių apie savižudybę. Depresijos simptomai yra labai įvairūs ir individualūs, tačiau paprastai juos galima suskirstyti į šias kategorijas.


    01 Prislėgta nuotaika


    Nusivylimas yra pagrindinis simptomas, kuriam būdingas reikšmingas ir nuolatinis liūdesio ir pesimizmo jausmas, įvairaus sunkumo. Lengvi atvejai gali patirti melancholiją, malonumo stoką ir susidomėjimo praradimą, o sunkiais atvejais gali jausti neviltį, tarsi kiekviena diena būtų nesibaigianti, ir netgi gali būti svarstoma apie savižudybę.


    02 Kognityvinis sutrikimas


    Pacientai dažnai jaučia, kad jų mąstymas sulėtėjo, protas ištuštėjo, reakcijos lėtos, sunkiai prisimena dalykus. Jų minčių turinys dažnai būna neigiamas ir pesimistinis. Sunkiais atvejais pacientai gali net patirti kliedesių ir kitų psichikos sutrikimų. Pavyzdžiui, jie gali įtarti, kad serga sunkia liga dėl fizinio diskomforto, arba gali patirti santykių kliedesius, skurdą, persekiojimą ir pan. Kai kuriems pacientams taip pat gali pasireikšti haliucinacijos, dažnai klausos haliucinacijos.


    03 Sumažėjęs noras


    Pasireiškia valios ir motyvacijos daryti stoka. Pavyzdžiui, vangus gyvenimo būdas, nenoras bendrauti, ilgai praleisti vieni, nesilaikyti asmeninės higienos, o sunkiais atvejais - neverbalinis, nejudrus ir atsisakymas valgyti.


    04 Kognityvinis sutrikimas


    Pagrindinės apraiškos yra prastėjanti atmintis, sumažėjęs dėmesys arba sunku mokytis, nuolatinis nelaimingų praeities įvykių prisiminimas arba nuolatinis pesimistinių minčių laikymasis.


    05 fiziniai simptomai


    Dažni simptomai yra miego sutrikimai, nuovargis, apetito praradimas, svorio kritimas, vidurių užkietėjimas, skausmas (bet kurioje kūno vietoje), sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimas, amenorėja ir autonominės nervų sistemos disfunkcija.

    ADSVB (2).jpg


    Specialistai primena: depresija nėra nepagydoma būklė.


    Profesorius Tianas Zengminas, „Noulai Medical“ vyriausiasis neurologinių sutrikimų ekspertas, pabrėžė, kad sunki depresija yra liga, o ne tik nusilpimo atvejis. To negalima išspręsti tiesiog išėjus ar bandant išlikti pozityviam. Nuomonė, kad buvimas linksmu ir besišypsantis gali užkirsti kelią depresijai, yra klaidingas; kartais asmenys gali tiesiog nuspręsti viešai nereikšti savo neigiamų emocijų. Be tokių simptomų, kaip nuolatinis susidomėjimo praradimas, nuotaikų kaita, lengvas verksmas ir nuovargio jausmas, fizinis skausmas, nemiga, spengimas ausyse ir širdies plakimas taip pat gali būti depresijos apraiškos. Depresija, kaip liga, nėra nepagydoma. Su profesionalia pagalba dauguma pacientų gali būti gydomi ir grįžti į normalų gyvenimą. Sergantiems sunkia depresija būtina pirmiausia kreiptis pagalbos į kvalifikuotą psichiatrą, kuris, atsižvelgdamas į paciento būklę, gali sudaryti gydymo planą, prireikus – ir vaistus. Jei įprastiniai gydymo būdai nepadeda, gali būti svarstoma konsultacija su funkciniu neurochirurgu, kad būtų atliktas tolesnis įvertinimas, o tai gali sukelti stereotaksinę minimaliai invazinę operaciją, jei manoma, kad tai tinkama.


    Jei šalia mūsų yra depresija sergančių žmonių, labai svarbu suprasti, kaip su juo bendrauti. Dažnai depresija sergančių asmenų draugai ir šeimos nariai gali neteisingai suprasti jų elgesį, nes nesupranta apie šią būklę. Bendraudami su depresija sergančiu žmogumi, aplinkiniai gali jaustis netikri, bijodami, kad gali netyčia pakenkti. Labai svarbu pasiūlyti supratimą, pagarbą ir jausmą, kad jie yra išgirsti, nes depresija sergantis asmuo bando būti suprastas. Atidžiai klausytis yra svarbiausia, kai palaikote žmogų, sergantį depresija. Išklausius geriau nepridėti vertinimo, analizės ar kaltinimo. Rūpestingumas yra labai svarbus, nes depresija sergantys asmenys dažnai yra trapūs ir jiems reikia priežiūros bei paramos. Depresija yra sudėtinga būklė, turinti įvairių priežasčių, ir žmonės nesirenka būti jos kamuojami. Atsargiai ir meilei žiūrėti į situaciją ieškant profesionalios pagalbos yra geriausias būdas. Svarbu neapkrauti savęs per dideliu psichologiniu stresu ir nekaltinti savęs, kad nesugebama suteikti pakankamai priežiūros. Sistemingas gydymas reikalauja konsultacijos su kvalifikuotais specialistais. Gydytojai psichiatrai gali įvertinti paciento būklę ir nustatyti, ar reikalinga medikamentinė intervencija, taip pat pateikti atitinkamus gydymo planus. Kai kuriais sunkiais depresijos atvejais, kurie nereaguoja į konservatyvų gydymą, gali prireikti pasikonsultuoti su funkciniu neurochirurgu.